Tu nenori, kad aš išeičiau, mano širdis tai žino, kai žiūri į mane tamsoje. Tikriausias ir tvirčiausias tarp mūsų vyraujantis jausmas – tai nevaldoma trauka, dėl kurios mes vienas kitą randame vėl ir vėl, kas kart iš naujo. Pamojuok man išeinant jeigu nori, plieniniu žvilgsniu sutrauk paskutinį dūmą, ir… kaip visada ieškok manęs ryte. Tavo širdis sirupo tamsumo, tokia tamsi, kad beveik saldi. Kai tu mane apkabini ir apgaubi savo šiluma – tolimiausi žvaigždynai pažyra į nesuskaičiuojamą gausybę šventų momentų – ir aš dar giliau krentu į juodąją prarają. Mes esame narkotiškai svaigiai pavojinga simfonija, pražūtingos, niekada nesibaigiančios meilės. Štai kas tu man esi. O aš esu iššvaistyta, apsvaigusi dėl visko, ką tu darai. Aš sekčiau tave į akliną tamsą, aš atsimuščiau rikošetu nuo tavo širdies ir skriečiau per dangų. Gyvenimas su tavimi – tai pilnatis vidurnaktį.
Viršutinės natos: bergamotė, muskato riešutas, žolė
Vidurinės natos: labdano derva, elemi gėlytės, smilkalai, kedras, ambra
Bazinės natos: Teksaso kedras, agarmedis, atlantinis kedras, ąžuolas
