Pirmasis prisilietimas – levandos gaiva. Neprovokuojanti, neįkyriai žolėta, tik vos juntamai gaivinanti. Ji lydi link širdies, kur tikrasis kvapo charakteris ima formuotis: Virdžinijos ir Atlaso kedro derinys – ne šaltas ir ne sausas, bet aksomiškai sodrus, apgaubiantis, išliekantis ant odos tarsi natūralus prieskonis. Žibučių lapai čia suteikia žalio gilumo, bet neiškreipia kompozicijos – jie tik šiek tiek paryškina kedro pasakojamą istoriją. Pabaigoje – pačiulis. Švarus, be jokios dulkėtos nostalgijos. Jis žemiškas, bet neperkrautas, tiesiog įtvirtina kvapo savitumą. White Cedar – ne aromatas, o nuotaika be jokio perteklinio triukšmo.
Viršutinės natos: prancūziškos levandos
Vidurinės natos: Virdžinijos kedras, Atlaso kedras, egiptietiškų žibučių lapai
Bazinės natos: pačiulis iš Indonezijos
