Visi aplink pastoviai klausinėja apie pankų motelį. „Neklauskite manęs, aš nieko nežinau“ – visada atsakau. Visada taip atsakau, o jie vis tiek visada nori jį pamatyti. Toks senas žmogus, kaip aš, turėtų būti paliktas ramybėje. Leiskite man paaiškinti – aš žinau kur jis yra, aš tik nenoriu niekam to pasakoti. Šiomis dienomis visi galvoja, kad jie – pankai, bet vaike, o vaike, jei tu būtum matęs panką tais laikais, kai pankai dar buvo pankais, tu tikrai nenorėtum juo būti. Mes buvome pasaulio atstumtieji, mes nepritapom ir to net nenorėjom. Tikri sukilėliai, tarsi per dykumą pučiami žolių šuorai, vieniši kariai. Vienintelis geras mums nutikęs dalykas – tai buvimas tokiais nepritapusiais ir tokiais skirtingais nuo kitų, kad mums buvo itin lengva surasti vieniems kitus. Punk Motel tai simfonija, kakofonija, garsų, kvapų ir ženklų sąskambis, kuris mums sugrąžina neišdildomus prisiminimus apie praeitį. Aš nenoriu jums nieko daugiau išduoti, todėl net jei užėję paklausite apie pankų motelį aš jums atsakysiu – „neklauskite manęs, aš nieko nežinau“. Tai pankiška!
Viršutinės natos: balta rožė, bergamotė
Vidurinės natos: salicilatai (natūralus, toksiškas vaistažolių preparatas, tam tikras žolelių feromonas)
Bazinės natos: muskusinė ambretė (aromatas, panašiausias į natūralų žmogaus odos kvapą), muskusas, vanilė
